Nors vasara jau negrįžtamai pasipustė padus ir išdūmė iš Lietuvos, tačiau beįsibėgėjančių mokslo metų kontekste galima prisiminti nepelnytai pamirštą šios vasaros esperantiškąjį debiutantą – SES'ą, kuris įnešė alternatyvaus jaunimo vasaros renginio sampratą į Esperanto pasaulį.
Trumpas SES'o dosjė:
Pavadinimas: SES – Slava Esperanta Studado – Slaviškasis esperanto mokymasis 
Vieta: Pribylinos miestelis (Slovakija), įsikūręs pačioje Tatrų Nacionalinio parko pašonėje
Laikas: 2007-ųjų liepos pabaiga
Trukmė: viena savaitė
Dalyvių skaičius: apie 50
Šalių skaičius: 10
Idėja sukurti alternatyvų, naują, šviežią ir nematytą renginį kilo beveik prieš metus laiko Lenkijoje naujametinio renginio Ago-Semajno metu. Jau tada buvo pradėta dūsauti, kad visiems didiesiems renginiams (UK ir IJK) iškeliavus į Aziją, vasara nusimato liūdnoka ir visiškai neesperantiška
. Padūsavimai virto idėjomis, idėjos - ketinimais, ketinimai - planais, o planai – realybe.
Savaime suprantama, naujasis renginys privalėjo kažkuo skirtis nuo kitų, jau egzistuojančių ir savo gerbėjų turinčių jaunimo renginių. Iki šiol maniau, kad esperantiški jaunimo renginiai jau apima visa, kas tik įmanoma, ir sugalvoti kažką nauja neįmanoma. Pasirodo, klydau. Štai mane ir kitus renginio dalyvius pasitikusios naujovės:
Žinoma, jau renginio pavadinimas (Slaviškasis esperanto mokymasis) leido įtarti, jog palaimingas tinginiavimas renginio metu nebus toleruojamas, tačiau kaip ir daugelis kitų dalyvių nusprendžiau, jog niekas nesugebės gaujos jaunuolių priversti karštą, nuostabią vasarą praleisti besimokant. Tačiau klydau – mes ne tik mokėmės, bet ir darėme tą su malonumu. Pagrindinė SES idėja - sukurti tarptautinę vasaros mokyklą esperanto kalbos mokymui(si). Buvo sudarytos trys skirtingų lygių studentų grupės (pradedančiųjų, pažengusiųjų ir jau puikiai kalbančių), kuriems dėstė nuostabūs ir išradingi dėstytojai (Stano Marček iš Slovakijos, Irina Gonĉarova iš Rusijos ir Xosé Conde iš Ispanijos), parinkę tinkamą, įdomią ir naudingą programą. Kiekvieną dieną mokymasis užimdavo pirmąją dienos pusę. Po pietų laikas būdavo skiriamas pramogoms arba paskaitoms, diskusijoms ir viktorinoms.
, viktorinos, slaviškos dainos ir vaidinimai. Galiu nuraminti: nepaisant viską persmelkiančios slaviškos dvasios, renginys buvo išties atviras visiems ne slavams, ir, beje, išties labai įdomus tiems, kurie norėjo pažinti slavų kultūrą.
Žinoma, daugelio jaunimo renginiams būdingų elementų nebuvo atsisakyta. Galbūt jų net ir neįmanoma išbraukti. Tai bemiegės naktys, diskotekos, ekskursijos į kalnus, vandens mūšiai ir niekad nesibaigianti gera nuotaika ir juokas
. Tačiau tai jau tampa savaime suprantamu dalyku kiekviename esperantiškame renginyje.
Dar keletas mane nustebinusių faktų:

Kol kas dar neaišku, kur kitais metais vyks SES'as. Manoma, jog Čekijoje arba kaimyninėje Lenkijoje (aišku tik tiek, kad tai bus kuri nors iš slaviškų šalių). Renginys puikiai tinka visiems, kurie trokšta pagilinti bet kurio (net visiškai pradinio) lygio esperanto kalbos žinias, susipažinti su slavų kultūra, puikiai praleisti laiką ir pasimėgauti rytų europiečių draugiškumu. 
Jei norite palikti komentarą, paspauskite čia. Mūsų redakcija neatsako už komentarų, kuriuos palieka lankytojai, turinį. Tačiau pasiliekame galimybę pašalinti komentarus, jeigu jie bus pernelyg įžeidžiantys.
Mikelo
2011-02-15 18:29:39
įsisavinti esperanto gramatikai savaitės tikrai pakanka. Viena valanda pirmą dieną susipažinti su 8 fonemų kodu galūnėse,paskui kasdien po valandą skaityti tekstą pratinantis skirti žodžius su tomis galūnėmis nuo pagalbinių gramatinių žodelių, iš kurių 10 yra asneniniai įvardžiai, 12 skaičių, 20 jungtukų, 30 prielinksnių, 40 laiko/erdvės ir 50 veiksmo aplinkybių.Tai sudaro gramatinį teksto korį, kuriame natūraliai išsidėsto pasakojimas. Žodynas sukaupiamas iš teksto, keliaujant po jį pagal šias kalbos eismo taisykles. Kas galvojate pagal kitą gramatiką?
Valdas Banaitis
2010-12-28 21:47:38
Savitės įsisavinti esperanto gramatikai net perdaug. Pagal Zamenhofą, pakanka 1 valandos gramatikai ir 5 valandų kassdien mankštai, tasčiau tokių vadovėlių per 123 metus nesukurta. Visi vietopj trumpos instrukcijos apie išvirškčią gramatiką ir sustyguotą sakinio sandarą nugrybaudavo į nugrybaudavo mokyklinės gimtosiops kalbos gramatikos nurašinėjimą ir vertimą. Esperanto kalbai nereikia net vadovėlio - gramatinė instrukcija su pagalbinių žodelių sąrašais telpa ant viršelio ir poros priešlapių, o vkietoj pamokų - skaitiniai. Deja, skaityti arba klausyti knygos balsu jaunimas nemėgsta nei namie, nei tuo labiau stovykloje. Ir lieka eternais komencantais.