Naujienos

Atvirų durų dienos centrinėje būstinėje

2005-ųjų metų lapkričio 26-ąją centrinėje UEA (Pasaulinės esperanto asociacijos) būstinėje, įsikūrusioje pačiame Roterdamo centre, vyko Atvirų durų dienos. Sunku nesižavėti šiuo miestu: milžiniškas (Roterdamas yra vienas didžiausių pasaulio uostų), kupinas gyvybės, modernus, pasidabinęs pačiais keisčiausiais architektūriniais eksperimentais (jau vien ko verti kubo formos namai). Roterdamas kartu yra ir išsilavinimo, kultūros simbolis, pelnytai besididžiuojantis vienu garsiausių visų laikų humanisto - Erazmo Roterdamiečio - gimtinės titulu. Pačioje miesto širdyje, tarp didžiulių stiklinių pastatų yra kelios gatvelės su senosios architektūros pastatais (tiksliau sakant, jų rekonstrukcijomis, mat Antrojo pasaulinio karo metu besitraukdami vokiečiai visiškai subombardavo miestą). Viename jų, elegantiškame keturių aukštų statinyje, ir yra įsikūrusi svarbiausia visos Esperantijos organizacija - centrinė būstinė. Iš kitų pastatų šis išsiskiria tik metaline lentele ant sienos šalia įėjimo, kuri informuoja apie organizaciją. Tik tą, 26-ąją, dieną šalia durų suplevėsavo dar ir žalia esperanto vėliava, patraukusi praeivių akis.

Šventė buvo skirta 50-mečiui, prabėgusiam nuo centrinės būstinės persikėlimo į Roterdamą (tai įvyko 1955 metais), paminėti. Renginio pradžia buvo iškilmingai paskelbta 10 val. ryto, tačiau darbai čia vyko jau žymiai anksčiau: buvo ruošiama kava atvykusiesiems, ant stalų dėliojamos "esperantiškojo turgaus" prekės, ruošiami tradicinės loterijos (joje nemokamai gali dalyvauti visi atvykusieji) prizai. O tų atvykusiųjų nebuvo jau tiek mažai: apie 150 iš 12 įvairių šalių (žinoma, daugiausia iš pačios Olandijos bei Vokietijos). Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos esperantininkų sąjungos prezidentas Povilas Jegorovas. Renginio metu vyko keletas paskaitų, naujausių knygų pristatymai, kurias, beje, buvo galima įsigyti su nemaža nuolaida. Olandijos jaunieji esperantininkai organizavo stalo žaidimų popietę - visi pavargę nuo rimtų diskusijų ir paskaitų galėjo pailsėti žaisdami labai populiarųjį "Homlupo" ("Vilkolakis") arba kitus žaidimus. Pilna šurmulio, gyvybės, žmonių, kalbų, juoko, seniai nesimačiusių draugų džiaugsmo - taip atrodė centrinė būstinė tą gražią, saulėtą šeštadienio dieną. Po oficialiosios dalies, kuri baigėsi 17 val., būriai dalyvių patraukė į greta esančias kavinukes bei aludes pratęsti savo pokalbių...

Tačiau kaipgi teka gyvenimas centrinėje būstinėje įprastą dieną? Turiu pasakyti, gan vangokai... Pirmiausia visoje organizacijoje yra tik aštuoni oficialūs darbuotojai bei keletas kitų organizacijų narių ar veikėjų, kurie dirba (ir kartais gyvena) šioje būstinėje (pavyzdžiui, Pasaulinės jaunųjų esperantininkų organizacijos savanoris Marteno). Visi jie yra išsibarstę po pastato labirintus ir susitinka tik kavos pertraukėlių metu, apie kurias praneša ne tik oficialus skambutis, bet ir iš apatinio aukšto pastato patalpas užliejantis kavos aromatas. Visa organizacija turi kažką keisto ir pasakiško, ką sunku apibūdinti. Galbūt tai nuotaika ar aura, kuriama žmonių, dirbančių šioje įstaigoje: viršutiniame aukšte įsikūręs jau minėtasis Marteno, sugebantis sukurti tokią netvarką savo kabinete, jog baisu nusilaužti koją, tačiau kartu jis yra genialus matematikas bei kalbų žinovas, galintis diskutuoti bet kokiomis temomis. Jo priešingybė - vokietis Ziko Sikosek, tvarkantis archyvą (deja, šiuo metu jis jau nebedirba organizacijoje ir grįžo atgal į Vokietiją), kaip visuomet neįtikėtinai ramus ir niekad nepasimetantis brazilas Clay, atsakingas už Pasaulinių kongresų rengimą, Roy, kalbantis su nesuvokiamai baisiu amerikietišku akcentu, kurio kabinetas primena kurmio landą, sukurtą iš daugybės lentynų įvairių popierių bei aplankų. Knygas, skirtas parduoti, tvarko Ionel, nuolat pabrėžiantis savo ryšius su Rumunija, ir, turiu pripažinti, tikrai turintis kažką "drakuliško" savo elgsenoje. Taip pat ir puikų humoro jausmą. Ralph - tikriausiai jauniausias organizacijos darbuotojas, sekretorius, visuomet paslaugus ir labai entuziastingas. Finansus kartu su Marvin tvarko vienintelė įstaigos moteris Stanka, kuri, ko gero, dėl to yra taip mylima ir gerbiama. Pasqual užsiima administravimu bei viešaisiais ryšiais, o viską prižiūri, tvarko ir taškus ant "i" sudėlioja centrinės būstinės direktorius Osmo Buller. Po suomiška ramybės kauke slepiasi labai gyvas humoro jausmas ir greita reakcija. Karts nuo karto per dieną organizaciją aplanko keletas žmonių. Kai kurie jų lieka ilgesniam ar trumpesniam laikui. Jokios tokioms įstaigoms būdingos biurokratijos, jokio popierizmo, perdėto oficialumo - atrodo, jog patenki į didelę, ramią, darnią šeimą, kuri kuruoja visą esperantiškąjį pasaulį. Galbūt tai ir yra didžiausias jos minusas - trūksta gyvybės, energijos, jauno, modernaus požiūrio, bet tai - jau mano asmeninė nuomonė.

Indrė Pileckytė

Komentarai

Jei norite palikti komentarą, paspauskite čia. Mūsų redakcija neatsako už komentarų, kuriuos palieka lankytojai, turinį. Tačiau pasiliekame galimybę pašalinti komentarus, jeigu jie bus pernelyg įžeidžiantys.

Uždaryti

Kepurėtoms esperanto kalbos raidėms naudokite x-sistemą.

Vardas: *
El.paštas:
Jūsų komentaras: *
	Liko simbolių
	Įrašykite kodą, kuris pavaizduotas paveikslėlyje:

Komentarų nėra.