Naujienos

Esperanto ir Europos Sąjunga

Skeptikai dažnai sutartinai tvirtina, jog esperanto kalba - tai tik šio laikmečio didžiausia utopinė idėja, neturinti jokios realios praktinės naudos ar ateities. Jie dažniausiai ignoruoja pasakojimus apie šios kalbos suteikiamas galimybes keliauti, susirasti naujų draugų, pažinti kitas kultūras, tobulėti profesinėje srityje keičiantis informacija su kitų šalių specialistais ir t.t. Tačiau pagaliau esperantininkai turi svarų ir nenuginčijamą argumentą - esperanto kalba vis dažniau iškeliama kaip alternatyvi darbinė kalba Europos Sąjungos institucijose.

Pirmieji šią idėją 2002 m. suformavo ir Europos Parlamentui pateikė Amsterdamo universiteto profesoriai Van Oostendorp ir jo kolega Schubert. Savo kalboje jie ne tik pažymėjo, jog esperanto kalba galėtų būti puiki darbinė kalba Europos Sąjungos institucijose, bet ir įvardino daugybę jos privalumų. Vienas jų - teigiama esperanto kalbos įtaka kitų kalbų mokymuisi. Mokslininkai tyrė vaikų gebėjimą įsisavinti užsienio kalbas. Tyrimas parodė, jog vaikai, turėję esperanto kalbos pagrindus (kuriuos įgyti yra visiškai nesunku) žymiai lengviau išmokdavo anglų ar prancūzų kalbos gramatiką, žodžius. Profesorius Schubert taip pat priminė esperanto kalbos lankstumą, leidžiantį tiksliai ir neiškraipant esmės išversti įvairius tekstus ar dokumentus. Nors šių žmonių idėjos taip ir liko neįgyvendintos, dėmesys į esperanto kalbą buvo atkreiptas...

2004 m. balandžio 1-ą dieną Europos Parlamento posėdžio Strasbūre metu buvo pirmąkart balsuota dėl galimo esperanto, kaip dėl papildomos Parlamento kalbos, įtvirtinimo. Pasiūlymas paskatino tyrimą, ar lygiagretus neutralios kalbos, tokios kaip esperanto, naudojimas galės prisidėti prie jau esamų kalbų išsaugojimo. Be to, manoma, kad naudojant esperanto būtų galima išvengti kokios nors vienos Europos Sąjungos kalbos "visiško įsiviešpatavimo". Ši problema tampa vis aktualesnė, nes šiuo metu visose Europos Sąjungos institucijose praktiškai kalbama tik anglų kalba.

Idėją pritaikyti esperanto kalbą Europos Sąjungoje pateikė italas Gianfranco Dell'Alba. Deja, nepaisant svarių ir apgalvotų politiko argumentų, idėja atsimušė į kietą konservatyvumo sieną, uždarą bet kokioms drąsioms ir netikėtoms naujovėms. Vienas svarbiausių su šiuo dokumentu susipažinusių oponentų argumentų - esperanto, kaip dirbtinės kalbos, kultūros ir tradicijų stoka. Aiškinimai, jog esperanto gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį, turi savo nuolat gausėjančią biblioteką ir filmų bei muzikos kolekciją, atsimušė į Europos Komisiją tarsi į sieną. Neil Kinnock, buvęs esperanto parlamento grupės Didžiojoje Britanijoje narys, pabrėžė, jog esperanto kalba yra nepritaikyta kasdieniniam vartojimui, todėl nebūtų įmanoma perteikti visos žinių ir idėjų esmės. Tačiau tada ar esperanto kalbos vartojimas galėtų taip sparčiai augti kaip pastaraisiais dešimtmečiais? Tik dėl savo lankstumo ir gebėjimo būti pritaikyta visose srityse esperanto kalba tendencingai populiarėja.

Šių metų vasario 23-ioji Europos Parlamente buvo ypatinga diena. Pagaliau šioje institucijoje buvo ne tik diskutuojama apie esperanto kalbą, bet ji netgi buvo vartojama kaip oficialaus susitikimo, kuriame dalyvavo 11 skirtingų kalbų atstovai, kalba. Nors ši delegacija buvo daugiau ekskursinė grupė, ji dar kartą atkreipė dėmesį į galimą esperanto kalbos panaudojimą Europos Sąjungoje. Ši tarptautinė kalba leistų ženkliai sumažinti vertimui sunaudojamas išlaidas, nes šiuo metu dokumentų bei tekstų vertimai į visas Europos Sąjungos šalių kalbas sudaro net 30 procentų Europos Sąjungos biudžeto. Sutaupytos išlaidos galėtų būti panaudotos kitoms reikmėms.

Šiuo metu Europos Sąjunga dažnai nusižengia vienam iš savo principų - lygiateisiškai pripažinti visų narių nacionalines kalbas. Dažnai tokie svarbūs dokumentai kaip naujoji Europos Sąjungos Konstitucija išverčiami tik į dažniausiai naudojamas anglų ar prancūzų kalbas. Esperanto kalbos naudojimas užkirstų kelią kitų šalių nacionalinių kalbų diskriminacijai.

Vis dažniau skeptiškoji visuomenė yra priversta susimąstyti apie nenuginčijamus ir akivaizdžius esperanto kalbos privalumus, todėl tikėtina, jog jau greitai ji bus pripažinta ne tik kaip graži, bendražmogiškumą skatinanti idėja, bet ir kaip unikali kalba, naikinanti tautinius ir kalbinius barjerus, užtikrinanti lygias teises ir mažinanti vertimui skirtas išlaidas.

Komentarai

Jei norite palikti komentarą, paspauskite čia. Mūsų redakcija neatsako už komentarų, kuriuos palieka lankytojai, turinį. Tačiau pasiliekame galimybę pašalinti komentarus, jeigu jie bus pernelyg įžeidžiantys.

Uždaryti

Kepurėtoms esperanto kalbos raidėms naudokite x-sistemą.

Vardas: *
El.paštas:
Jūsų komentaras: *
	Liko simbolių
	Įrašykite kodą, kuris pavaizduotas paveikslėlyje: