Naujienos

Įdomybės iš esperanto leidinių

Ispanijoje ir kitose šalyse tradiciškai pasakojamos sąmojingos istorijos apie valstiečius ir absurdiškas situacijas, kurios gali pralinksminti ir priversti mus susimąstyti apie logikos vaidmenį mūsų gyvenime. Pavyzdžiui, štai šie laiškai parašyti dviejų valstiečių – motinos ir sūnaus – iš ispanų Galicijos regiono, iš kurio visada išvykdavo daug žmonių. Dėl to jiems tekdavo susirašinėti su artimaisiais. Štai pora tokių laiškų.

Brangus sūnau,

Rašau tau šį laišką norėdama pranešti, jog aš dar gyvuoju. Rašau lėtai, nes žinau, kad greitai skaityti nemoki. Jei gausi šį laišką, taip atsitiks dėl to, kad jis tave pasieks. Jei laiškas tavęs nepasieks, pranešk man, ir aš išsiųsiu jį dar kartą.
Tavo tėvas darbe užima geras pareigas – penkiasdešimt žmonių yra jo pavaldiniai: jis rūpinasi vietinėmis kapinėmis. Tu neatpažinsi mūsų namo, kai grįši, nes mes persikraustėm. Naujajame name yra skalbimo mašina, kuri nelabai gerai veikia: prieš savaitę aš įmečiau ketverius marškinius, patraukiau už grandinės ir daugiau jų nebemačiau.
Tavo teta Rosa visiškai skiriasi nuo manęs: kai ji geria kavą, negali užmigti; o kai aš miegu, negaliu gerti kavos.
Pagaliau palaidojome tavo senelį. Mes radome lavoną dabar, per kraustymąsi. Jis buvo spintoje nuo tos dienos, kai laimėjo slėpynes.
Gaila, kad tavo krikštatėvis nuskendo konjako distiliavimo katile. Kažkas stengėsi jį išgelbėti, bet jis drąsiai priešinosi. Tris dienas buvo stengiamasi užgesinti ugnį, kai buvo padegtas lavonas.
Šiandien tavo sesuo Julia pagimdė kūdikį, tačiau aš dar nežinau, tai berniukas ar mergaitė, taigi nežinau, kaip tave vadinti: dėde ar teta.
Žmogus, neatsiradęs per tokį ilgą laiką, yra tavo dėdė Venancio, kuris mirė praėjusiais metais. O tavo pusbrolis Jacinto, kuris visada manė, jog jis yra greitesnis nei bulius, suprato, kad jis toks nėra.
Aš vis dar rūpinuosi šunimi Boby, kuris tęsia sustojusių automobilių persekiojimą ir dėl to jam pasidaro nuobodu.
Tavo brolis Jozefo uždarė automobilio duris ir pamiršo viduje raktelius. Jis turėjo grįžti namo paimti dublikatą tam, kad mes galėtume išlipti iš automobilio.
Klimatas nėra toks blogas. Praėjusią savaitę lijo tik du kartus: pirmą tris dienas, antrą - keturias.
Tavo dėdė Pepe sakė, kad jei švarką, kurio tu norėjai, siųstume su sagom, jis svertų per daug ir siuntimo kaina būtų didelė, taigi mes jas iškirpom ir įdėjome į kišenę.
Mes visi labai tavęs pasiilgome, labiausiai nuo tada, kai išėjai. Šį laišką siunčiu tau per Juanelo, kuris atvyks pas tave rytoj. Ar galėsi pasitikti jį oro uoste?
Na, sūnau, aš nenurodau siuntėjo, nes dar nežinau mūsų naujojo adreso. Buvę gyventojai išsivežė namo numerį, kad ir toliau turėtų tą patį adresą. Jei sutiksi panelę Remedios, prašau, perduok jai linkėjimus; jei nesutiksi jos, nieko jai nesakyk.

Tavo motina atsisveikina su tavimi,
Jesusa
P.S. Būčiau atsiuntusi tau šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką.

Brangioji mama,

Aš gavau tavo laišką, kurį tu perdavei per pusbrolį Juanelo, bet jis, kvailys, davė man jį tik kitą dieną po savo atvykimo, todėl negalėjau pasitikti jo oro uoste.
Labai apsidžiaugiau, kad tu gyva, bet būčiau dar labiau apsidžiaugęs, jei būtum atsiuntusi pinigų. Suprantu, kad tu jau buvai užklijavusi voką, bet galėjai atsiųsti juos faksu.
Per daug nenustebau dėl senelio - visada įtariau, kad spinta užsidarinėjo iš vidaus.
Siunčiu sveikinimus sesei Juliai dėl kūdikio ir prašau man pasakyti, ar tai mergaitė, ar berniukas, nes jei aš esu teta, turėsiu nusiskusti ūsus.
Aš neperdaviau linkėjimų panelei Remedios, nes jos nemačiau, bet šį rytą kalbėjausi su ja telefonu, ir ji sakė, kad gyvena gerai.
Aš pats gyvenu neblogai; pirmąjį savo darbą turėjau tik tris dienas - buvau pasamdytas piešti baltas linijas ištisai plento. Pirmą dieną nupiešiau penkis kilometrus, antrą dieną – tris kilometrus ir trečią dieną tik vieną kilometrą. Viršininkas atleido mane dėl to, kad aš kiekvieną dieną nupiešdavau vis mažiau, o aš atsakiau: "Na, tai savaime suprantama, juk dažų skardinė kiekvieną dieną buvo vis toliau". Taigi dabar esu bedarbis.
Na, brangioji mamyte, aš tavęs neprašysiu, kad perduotum linkėjimus tėveliui, nes jis vis tiek neklausys tavęs, bet visgi priimk meilę iš savo sūnaus.

Jočjo
P.S. dabar aš prisiminiau, jog nežinau, kodėl tau rašau, nes neturiu tavo naujojo adreso.

Straipsnis iš esperantiško žurnalo "Kontakto", Nr. 194 (2003:2), 12 psl.

Komentarai

Jei norite palikti komentarą, paspauskite čia. Mūsų redakcija neatsako už komentarų, kuriuos palieka lankytojai, turinį. Tačiau pasiliekame galimybę pašalinti komentarus, jeigu jie bus pernelyg įžeidžiantys.

Uždaryti

Kepurėtoms esperanto kalbos raidėms naudokite x-sistemą.

Vardas: *
El.paštas:
Jūsų komentaras: *
	Liko simbolių
	Įrašykite kodą, kuris pavaizduotas paveikslėlyje: